Mumijaus biocheminė sudėtis ir veikliosios medžiagos
Mumijus rytų medicinoje vartojamas jau tūkstančius metų. Žmonių atsiliepimai teigia, jog jis didina energiją, stiprina smegenų veiklą, ar net padeda mažinti skrandžio rūgštingumą. Šiame straipsnyje, remdamiesi moksliniu darbu "Shilajit: A Natural Phytocomplex with Potential Procognitive Activity" panagrinėsime mumijaus biocheminę sudėtį bei veikliąsias medžiagas.
Iš ko sudarytas?
Mumijų (Shilajit) didžiąja dalimi (apie 60-80% viso junginio) sudaro huminės medžiagos, įskaitant fulvinę rūgštį. Taip pat shilajit dervoje yra specifinių mikroelementų, iš kurių svarbiausias - selenas. Jis išskiriamas dėl savo senėjimą stabdančių savybių.
Fulvinės rūgšties nauda
Tikėtina, kad gydomąsias savybes, priskiriamas mumijui, suteikia didelis fulvinių rūgščių kiekis. Fulvinė rūgštis yra žinoma dėl tokių savybių kaip antioksidacinis, priešuždegiminis poveikis, atminties gerinimas. Nauji tyrimai rodo, kad fulvinė rūgštis yra tau baltymo antiagregacijos faktorius in vitro, o tai leidžia fulvinę rūgštį vertinti kaip potencialią molekulę prieš Alzheimerio ligą.
Antioksidacinis poveikis
Mokslinėje literatūroje minimi tyrimai, atlikti su Andų kalnuose (Čilėje) rastu mumijumi. Mokslininkai matavo jo ORAC indeksą (pajėgumą neutralizuoti laisvuosius radikalus) ir nustatė, kad viename grame mumijaus yra nuo 50 iki 500 antioksidacinių vienetų (matuojamų Trolox standartu). Palyginimui, mėlynėse - nuo 45 iki 90 antioksidacinių vienetų. Dėl tokios unikalios sudėties mumijus vadinamas galingu antioksidaciniu fitokompleksu. Tai reiškia, kad jame esančios natūralios medžiagos veikia išvien, saugodamos jūsų organizmo ląsteles nuo oksidacinio streso ir padėdamos joms ilgiau išlikti gyvybingoms.
Medžiagų pernešėjas
Mumijus nėra tiesiog viena medžiaga, nors jo sudėtis šiek tiek kinta priklausomai nuo regiono, jame visada rasite dešimtis naudingų elementų: nuo baltymų ir riebalų rūgščių iki stiprių antioksidantų (polifenolių). Svarbiausia čia yra fulvinė rūgštis ir dibenzo-α-pironai. Šie junginiai padeda pernešti ir geriau pasisavinti kitas naudingas medžiagas. Be šio proceso, organizmas daugelį junginių ir mineralų tiesiog pašalintų jų neįsisavinęs.